Augalinis ir silpnas gruntas (humusas, durpės, užmirkęs ar purios struktūros sluoksniai) neturi laikomosios galios. Jų palikimas po danga reiškia garantuotą sėdimą ir deformacijas.
Tikslas – pasiekti laikantį gruntą, ant kurio galima formuoti konstrukcinius sluoksnius.
Tiksliai nustatome projektines altitudes, kad vanduo nubėgtų teisingai ir nereikėtų perdaryti jau atliktų darbų.

1. Grunto tipo identifikavimas
Įvertinama:
humuso storis
drėgmės kiekis
grunto laikomoji geba
užmirkusios zonos
Sprendžiama, kiek ir kur kasti.
2. Tikslus nuėmimas iki laikomojo sluoksnio
nuimamas visas augalinis sluoksnis
šalinamos silpnos „kišenės“
pasiekiamas stabilus gruntas
Kasama pagal projektines altitudes.
3. Silpnų zonų lokalus gilinimas
Jei randama:
durpės
molio „lęšiai“
vandeningos vietos
Jos iškasamos lokaliai, o ne „užmaskuojamos“.
4. Grunto pakeitimas (jei reikia)
Silpnas gruntas keičiamas:
smėliu
skalda
stabilizuotu mišiniu
Sluoksniai tankinami.
5.Paviršiaus paruošimas tolimesniems darbams
išlyginimas
nuolydžių suvedimas
paruošimas pagrindų formavimui
Kad kiti etapai vyktų be klaidų.
Kur šis etapas būtinas?
✔ kelių ir gatvių įrengime
✔ aikštelėse
✔ kiemuose
✔ privažiavimuose
✔ kvartalų ir pramonės teritorijose
✔ stabilus pagrindas
✔ nėra sėdimo
✔ ilgaamžės dangos
✔ mažesni remonto kaštai
✔ teisingas vandens nuvedimas
Dirbame pagal projektą, grunto būklę ir apkrovas – ne „iš akies“.